ŠIUOLAIKINĖ PORTUGALŲ JUVELYRIKA | 2009 11 12 – 11 27
Šiuolaikinė portugalų juvelyrika: rimtai ir nelabai
Tai, kas šiuo metu vyksta Portugalijos juvelyrikos scenoje, lietuvių žiūrovui nėra žinoma. Kokios idėjos, technikos ir medžiagos dabar domina portugalų autorius? Kokios tendencijos, mintys, jausmai ir kokie jų saviraiškos būdai, susiformuojantys į kūnui (o kartais ne kūnui) skirtus objektus?
Septynetas menininkų iš Portugalijos galerijoje „Meno nišoje“ praskleidžia juvelyrikos meno scenos uždangą. Dabartinė juvelyrikos meno situacija Portugalijoje nelabai skiriasi nuo bendrųjų europinių tendencijų: išraiškos laisvė, siekis perteikti savo jausmus bei mintis kūnui skirto objekto pavidalu, unikalumo raiška, naudojant neįprastas medžiagas. Tačiau šioje šalyje ypač svarbi kūrinio tema ir emocija, kurių dermė, atsispindinti objekte, ir padaro kūrinį meniškai vertingą.
Viduriniajai menininkų kartai priklausantys autoriai demonstruoja jau susiformavusį meninį braižą. Sofia Assalino tyrinėja gamtos ir žmogaus tarpusavio santykį. Derindama tarpusavyje kontrastuojančias, priešingas savo prigimtimi medžiagas, dizainerės išsilavinimą turinti autorė siekia atskleisti prieštaringą, kartais konfliktišką, o kartais harmoningą žmogaus ir aplinkos bendrabūvį.
Susana Teixeira eksponuoja naujausią savo projektą – „Susitikimo taškas“, plokštę, sudėtą iš dėlionės gabalėlių. Šešiolika dėlionės detalių turėtojų, susitikę ir sujungę savo detales, sužino tinklaraščio adresą, kuris gali tapti jų bendravimo virtualioje erdvėje vieta, virtualiais „namais“. Taip juvelyrinis daiktas tampa bendravimą skatinančiu objektu, drauge išlaikydamas dekoratyvinę savo funkciją.
Rita Carvalho Marquez kuria juvelyrinius dirbinius, mažiausiai nutolusius nuo tradicinio papuošalo sampratos. Iš aukso ir sidabro su brangiaisiais akmenimis pagaminti papuošalai, kuriuose topazai, ametistai, perlai derinami su oksiduotu, šlifuotu ir kaltu metalu, yra ryškūs, spalvingi, įsimenantys ir dekoratyvūs.
Fernando Sarmento dirba skulptūros, instaliacijų ir performanso srityse; jo pristatomas objektas – Limožo porceliano skulptūrų kolekcija. Tai kaulai, atkurti iš porceliano ir primenantys sudabartintas šventųjų relikvijas.
Maria José Valério, kurianti aksesuarus nuo vaikystės, pristato įsimylėjėliams skirtus karolius. Jos darbai alsuoja nesumeluotomis emocijomis, ryškiomis spalvomis; kiekvienas autorės kūrinys turi savitą emocinį ir prasminį krūvį. Tai amuletas, maldos karoliukas, atpažinimo ženklas ar talismanas. Ir kiekvienas jų pasakoja savą istoriją.
Estefânia Rodrigues de Almeida pristato aksesuarus, kuriuose popieriniai elementai sujungiami į vieną visumą juvelyrinėmis priemonėmis. Autorės kelionė per miestą pateikiama tarsi savotiškas dienoraštis, suformuotas iš mieste randamų bilietų, skrajučių, reklaminių skelbimų – tačiau galiausiai visa tai virsta papuošalu – atminimu.
Adelino Vieira iš tekstinių ženklų konstruoja erdvinę kompoziciją, versdamas raidę kaip prasminį ženklą – erdviniu objektu. Prarasdama prasmę, raidė tampa skulptūrišku kūnu.
Portugalų juvelyrika jausminga ir konceptuali, kartais funkcionali, kartais – skulptūriška, kartais plokštuminė. Autoriai formas, medžiagas, akmenis ir metalą dėlioja į vieną visumą, kurioje ir atpažįstame juos užvaldžiusius jausmus bei mintis.
Dr. Jurgita Ludavičienė
